smarkavoti

×smarkavóti, -ója, -ójo (hibr.) intr. KŽ; BzF173 1. NmŽ, Rs, Krš žr. smarkauti 2: Prisigėręs tu nesmarkavók, o įduosi į darbą kailį Up. | refl.: Tol smarkavójos, kol pats su pagaliu par pakaušį gavo Vkš. 2. smarkiai dirbti, pulti prie darbo: Du vyru smarkavó[ja], t. y. ne luibiai – smarkiai punla ant darbo, greitai dirba, elgias J. Jug i mūsų Kazė smarkavós, puls baisiai Trk. Smarkavók, Zosele, smarkavók, kol susirgsi KlvrŽ. Ką aš čia smarkavósu sena dirbti – nukasu pamažu [bulves] Krš. Tas arklys nesmarkavó[ja] Pvn. 3. smarkiai, piktai kalbėti, bartis: Ans smarkavó[ja], t. y. smarkiai rokuojas J. Dar norėtų smarkavóti ans ant munęs Trk. \ smarkavoti; įsismarkavoti